užvirinti

užvìrinti Š, Rtr; SD424, Sut, N, LL304, Šlč 1. tr. L, NdŽ, KŽ, DŽ¹ įkaitinti iki virimo temperatūros: Užvìrinti vandenį dėl žolelių J. Tau užvìrysiu, gal kovos gersi? DrskŽ. Ažvìrinau [v]andenio nėšinį katilą Dglš. Pirma užvìrysim vandenį, po tam sudėsim kiaušinius ir išvirsim Skrb. Ažvìrini vandenį su mėsa Arm. Užvìrydavo vandenį, pelenų užberdavo – būdavo šarmas Žg. Vandenį pastatai, užvìrini ir tada supili tą kvarbą Eiš. Užvìrini [ožkos pieną], tai kaip kumštis lieka tos varškės Sb. Dedu druskos, biškį rūgščiosios druskelės, cukraus, sudedu agurkus, įkamšau krapų ir užvìrintu tuo (marinatu) užpilu Žg. Tai tada, būdavo, selyklą sumali ir pradedi užvìrinęs vandenį saldyt Skp. Įplaka miltus į vandenį ir užvìrina, įpila ir y[ra] veršputrė Akm. Raugydavo [odas] –raugų tokių, daugiausiai alksnio luobų pridrožia pridrožia, vandenį užvìrina, sukiša Sk. Užpilk užvìrytu vandiniu Pns. Norint gauti maistingesnius bei sultingesnius produktus, reikia juos dėti į verdantį skystį ir skubiai užvirinti rš. | prk.: Nusistovėjęs ir geroje bačkoje sustiprėjęs alus dar labiau juos įkaitino, virinte užvirino J.Mik. Kad čia užvìrinom, tai jį (kaimyną) net iš kapų kas Slm. | refl. tr. NdŽ: Prisisamstau vandenio, pakuriu [ugnį] ir užsivìrinu DrskŽ. Užsivìrina vandenį, sumaišo tokį maišinį, užtaiso kubilą: ten įdeda medžiukų ant dugno, paskui įdeda šiaudų [darydami alų] Mšk. Tas bernas užsivirinęs vandens, tuos vaikus nuplikęs, nuvirinęs (ps.) Sln. 2. tr. iš naujo, pakartotinai užvirti: Papildžiau [bulvienę], dabar reikia užvìryt Mžš. 3. tr. virinant ar plikant pagaminti vaistinį nuovirą: Kada kiaulė serga raudonlige, tai užvìrini, užpili karštu [v]andeniu nasturtes ir paduodu Yl. | refl. tr.: Jeigut jauti kokį negerumą, žolių užsivìrini Kl. Užsivìrinu puplaiškių nuo pilvo Bb. 4. tr. virinant pelenus vandenyje pagaminti šarmą: Pelenus užvìrins, nusistovės šarmas, i plaus drabužius Akm. Par mus būdavo pelenų į [v]andenį pripila ir užvìrina, taip šarmą pasdarydavo Smal. 5. tr. virinant (ppr. rūdis) pagaminti naminius dažus: Gelžių primerkdavom į vandenį, užvìrindavom rūdes i laikydavom po savaitę Krž. 6. tr. per ilgai ar netinkamai virinant įjuodinti: Ažvìrinau rūbus, dabar nors dantim graužk Ktk. 7. tr. verdančiu vandeniu negyvai nuplikyti: Kai radau [gyvačiukus], ažvìrinau Skdt. 8. tr. Šlč, NdŽ kaitinant lydymosi temperatūroje užlydyti kiaurymę, užlituoti: Matuoklį sudaro statmenas vamzdis, kurio apatinis galas aklinai užvirintas sp. Šit jau užvìrino ir pradėjo kalti užvirytą geležį BM190(Šl). 9. intr. ppr. impers. NdŽ prk. imti labai šalti. 10. intr. ppr. impers. Snt prk. užkaitinti, užkepinti: Ažvìrino [karštis], i nėr bulbų Dglš. 11. intr. NdŽ, DŽ¹, Vdžg, Skr, Šk sukirsti, sušerti: Ažvìrink jam botagu per kojas Sl. Prisitaikęs užvìrino per ausį Mrj. Per strėnkaulį lazda užvìrino Žl. Seniau užstovas kai užvìrindavo botagu, tai nežinodavai kur lėkt Vžns. Kaime, būdavo, kad kas nors kuolu kad užvirindavo, rodos, į žemę iki smakro sukals A.Gric. Par tokią pelkę gali išvažiuoti, tik arkliams gerai užvìrink Ll. 12. intr. prk. imti staugti, užstaugti: Žiemą vilkai miške kad užvìrina, tai net baisu klausyt Trak.

◊ į akìs užvìrinti aštriai, atžariai pasakyti: Tep ir užvìrino akysa prieg visų Kpč.

kraũją užvìrinti Vlk sukelti aistrą: Toji jauna žydinti mergaitė užvirinusi jam kraują rš.

\ virinti; antvirinti; apvirinti; atvirinti; davirinti; įvirinti; išvirinti; nuvirinti; pavirinti; parvirinti; pervirinti; pravirinti; privirinti; suvirinti; užvirinti